Paaiškiname, kas iš tiesų yra biofilmas, kodėl įprastas praplovimas dažnai neišsprendžia problemos ir kada būtina atlikti profesionalią įrenginių mikrobiologinę patikrą.
Kas iš tiesų yra biofilmas?
Biofilmas – tai sudėtinga biologinė struktūra, kurią sudaro mikroorganizmai, nusėdantys ant vandens instaliacijų, technologinių sistemų vidinių paviršių bei paviršių, kurie liečiasi su vandeniu ar gamybos aplinka.
Tai nėra pavienis nešvarumas ar laisvas nuosėdas.
Biofilmas sudaro aktyvią apsauginę sluoksnę, kuri laikui bėgant prisitvirtina prie vamzdžių, rezervuarų, vožtuvų, girdymo sistemų, technologinių linijų ir sunkiai pasiekiamų infrastruktūros elementų.
Biofilme gali daugintis, be kita ko:
- bakterijos,
- grybai,
- mielės,
- aplinkos mikroorganizmai,
- patogenai, sukeliančios antrinį užteršimą,
- organiniai ir mineraliniai nuosėdos, skatinančios mikrofloros vystymąsi.
Problema ta, kad biofilmas labai dažnai susidaro ten, kur jo nematyti. Iš išorės įrenginys gali atrodyti tvarkingas, o įeinantis vanduo gali atitikti pagrindinius kokybės reikalavimus – nepaisant to, sistemos viduje gali išlikti aktyvūs mikrobiologiniai pavojai.
Kodėl biofilmą taip sunku pašalinti?
Biofilmas veikia kaip biologinis apsauginis skydas. Mikroorganizmai, esantys jo struktūros viduje, yra žymiai atsparesni įprastoms dezinfekavimo priemonėms ir trumpalaikiams valymo procesams.
Didžiausios sunkumai kyla dėl to, kad biofilmas:
- stipriai prilimpa prie įrenginių paviršių,
- apsaugo mikroorganizmus nuo cheminių medžiagų poveikio,
- gali atsinaujinti po neveiksmingo valymo,
- plinta sunkiai pasiekiamose vietose,
- dažnai lieka nematomas iki tol, kol atsiranda kokybės ar sanitarinių problemų.
Praktikoje tai reiškia, kad vienkartinis dezinfekavimas ar standartinis skalavimas dažnai pašalina tik dalį nešvarumų, palikdamas aktyvų problemos šaltinį įrenginio viduje.
Paprastas praplovimas veikia tik paviršutiniškai
Vandens sistemos praplovimas gali pašalinti laisvus nuosėdus, nešvarumų daleles ir dalį sraute esančių mikroorganizmų. Tačiau tai nereiškia, kad sistema tampa mikrobiologiškai saugi.
Ką paprastai duoda praplovimas?
- pašalina dalį laisvų nešvarumų,
- laikinai pagerina sistemos išvaizdą,
- sumažina dalį mechaninių teršalų,
- suteikia greitą, bet trumpalaikį efektą.
Ko ji neišsprendžia?
- nepašalina biofilmo struktūros,
- nepašalina antrinio užteršimo šaltinio,
- nepasiekia veiksmingai visų sistemos taškų,
- neužtikrina stabilios mikrobiologinės kontrolės,
- neužkerta kelio greitam problemos pasikartojimui.
Todėl daugelis įrenginių ilgą laiką veikia padidintos mikrobiologinės rizikos sąlygomis, nepaisant reguliaraus praplovimo ar periodinės dezinfekcijos.
Kur dažniausiai susidaro biofilmas?
Biofilmo susidarymo rizika kyla praktiškai visur, kur yra:
- vanduo,
- drėgmė,
- terpės srautas,
- organinės nuosėdos,
- vietos, kuriose sunku visiškai išvalyti įrangą.
Dažniausiai ši problema kyla:
- girdymo sistemose,
- vandens įrenginiuose,
- technologinėse linijose,
- CIP sistemose,
- rezervuarus,
- šaldymo kamerose ir aušinimo sistemose,
- pramoniniuose įrenginiuose,
- gamybos patalpose,
- ventiliacijos ir šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo (HVAC) sistemose.
Bioplėvelė gali susidaryti tiek gyvulininkystėje, maisto perdirbimo pramonėje, farmacijoje, logistikoje, tiek šiuolaikinėse pramoninėse instaliacijose.
Kaip veiksmingai sumažinti biofilmo problemą?
Veiksmingai kontroliuoti biofilmą reikia taikyti sisteminį požiūrį.
Tai ne tik vienkartinis dezinfekavimas, bet ir procesas, apimantis:
- rizikos analizę,
- problemos šaltinio nustatymą,
- tinkamos technologijos parinkimą,
- veiksmingą biofilmo pašalinimą,
- stabilių įrenginių mikrobiologinių sąlygų palaikymą.
Šiuolaikiniai sanitarijos ir dezinfekcijos procesai naudoja technologijas, leidžiančias:
- įsiskverbti į biofilmo struktūrą,
- riboti jo atsinaujinimą,
- pasiekti sunkiai prieinamas vietas,
- stabilizuoti visos sistemos mikrobiologinį saugumą.
Svarbiausia
Švarus vanduo įėjime negarantuoja sistemos saugumo.
Daugeliu atvejų būtent sistemos vidus tampa mikrobiologinių problemų pasikartojimo šaltiniu.
Biofilmas:
- susidaro sistemos viduje,
- apsaugo mikroorganizmus nuo dezinfekcijos,
- gali sukelti antrinį užteršimą,
- turi įtakos procesų saugumui,
- reikalauja profesionalaus požiūrio į mikrobiologinę kontrolę.
Santrauka
Biofilmas yra viena iš dažniausiai nepakankamai įvertintų mikrobiologinių grėsmių vandens ir technologinėse sistemose. Jis yra nematomas, sunkiai pašalinamas ir gali ilgą laiką kelti grėsmę procesų saugumui.
Įprastas skalavimas dažnai pašalina tik paviršinius nešvarumus, tačiau neišsprendžia tikrosios problemos priežasties.
Todėl veiksmingai kontroliuoti mikrobiologiją reikia ne tik dezinfekcijos, bet visų pirma sąmoningo ir sisteminio požiūrio į įrenginių saugumą.
