Paaiškiname, kas iš tiesų yra bioplėvelė, kodėl įprastas praplovimas dažnai neišsprendžia problemos ir kada tampa būtina profesionali sistemos mikrobiologinė kontrolė.
Kas iš tiesų yra bioplėvelė?
Bioplėvelė – tai sudėtinga biologinė struktūra, kurią sudaro mikroorganizmai, nusėdantys ant vidinių vandens sistemų ir technologinių sistemų paviršių bei paviršių, kurie liečiasi su vandeniu ar gamybos aplinka.
Tai nėra pavienis nešvarumas ar purios nuosėdos.
Bioplėvelė sudaro aktyvų apsauginį sluoksnį, kuris laikui bėgant prisitvirtina prie vamzdžių, rezervuarų, vožtuvų, girdymo sistemų, gamybos linijų ir sunkiai pasiekiamų infrastruktūros elementų.
Bioplėvelėje gali daugintis, be kita ko:
- bakterijos,
- grybai,
- mielės,
- aplinkos mikroorganizmai,
- patogenai, sukeliantys antrinę taršą,
- organinės ir mineralinės nuosėdos, skatinančios mikrofloros vystymąsi.
Problema ta, kad bioplėvelė labai dažnai susidaro ten, kur jos nematyti. Iš išorės sistema gali atrodyti tvarkinga, o tiekiamas vanduo gali atitikti pagrindinius kokybės reikalavimus – vis dėlto sistemos viduje gali išlikti aktyvūs mikrobiologiniai pavojai.
Kodėl bioplėvelę taip sunku pašalinti?
Bioplėvelė veikia kaip biologinis apsauginis skydas. Jos struktūros viduje esantys mikroorganizmai yra gerokai atsparesni įprastoms dezinfekavimo priemonėms ir trumpalaikiams valymo procesams.
Didžiausi sunkumai kyla dėl to, kad bioplėvelė:
- stipriai prilimpa prie sistemos paviršių,
- apsaugo mikroorganizmus nuo cheminių medžiagų poveikio,
- gali atsinaujinti po neveiksmingo valymo,
- vystosi sunkiai pasiekiamose vietose,
- dažnai lieka nematoma tol, kol atsiranda kokybės ar sanitarinių problemų.
Praktiškai tai reiškia, kad vienkartinė dezinfekcija ar įprastas praplovimas dažnai pašalina tik dalį nešvarumų, o aktyvus problemos šaltinis lieka sistemos viduje.
Paprastas praplovimas veikia tik paviršutiniškai
Sistemos praplovimas vandeniu gali pašalinti purias nuosėdas, nešvarumų daleles ir dalį sraute esančių mikroorganizmų. Tačiau tai nereiškia, kad sistema tampa mikrobiologiškai saugi.
Ką paprastai duoda praplovimas?
- pašalina dalį laisvų nešvarumų,
- laikinai pagerina sistemos išvaizdą,
- sumažina dalį mechaninių teršalų,
- suteikia greitą, bet trumpalaikį efektą.
Ko jis neišsprendžia?
- nepašalina bioplėvelės struktūros,
- nepašalina antrinės taršos šaltinio,
- veiksmingai nepasiekia visų sistemos taškų,
- neužtikrina stabilios mikrobiologinės kontrolės,
- neužkerta kelio greitam problemos pasikartojimui.
Todėl daugelis sistemų ilgą laiką veikia padidėjusios mikrobiologinės rizikos sąlygomis, nepaisant reguliaraus praplovimo ar periodinės dezinfekcijos.
Kur dažniausiai susidaro bioplėvelė?
Bioplėvelės susidarymo rizika kyla praktiškai visur, kur yra:
- vanduo,
- drėgmė,
- terpės srautas,
- organinės nuosėdos,
- vietų, kuriose sunku visiškai išvalyti sistemą.
Dažniausiai ši problema kyla:
- girdymo sistemose,
- vandens sistemose,
- gamybos linijose,
- CIP sistemose,
- rezervuarus,
- šaldymo kamerose ir aušinimo sistemose,
- pramoniniuose įrenginiuose,
- ant gamybinių paviršių,
- vėdinimo ir HVAC sistemose.
Bioplėvelė gali susidaryti tiek gyvulininkystėje, maisto perdirbimo pramonėje, farmacijoje, logistikoje, tiek šiuolaikiniuose pramoniniuose įrenginiuose.
Kaip veiksmingai sumažinti bioplėvelės problemą?
Veiksmingai bioplėvelės kontrolei reikalingas sisteminis požiūris.
Tai ne vien vienkartinė dezinfekcija, bet procesas, apimantis:
- rizikos analizę,
- problemos šaltinio nustatymą,
- tinkamos technologijos parinkimą,
- veiksmingą bioplėvelės pašalinimą,
- stabilių sistemos mikrobiologinių sąlygų palaikymą.
Šiuolaikiniuose sanitarizacijos ir dezinfekcijos procesuose naudojamos technologijos, leidžiančios:
- įsiskverbti į bioplėvelės struktūrą,
- riboti jo atsinaujinimą,
- pasiekti sunkiai prieinamas vietas,
- stabilizuoti visos sistemos mikrobiologinį saugumą.
Svarbiausia
Švarus tiekiamas vanduo negarantuoja sistemos saugumo.
Daugeliu atvejų būtent sistemos vidus tampa mikrobiologinių problemų pasikartojimo šaltiniu.
Bioplėvelė:
- susidaro sistemos viduje,
- apsaugo mikroorganizmus nuo dezinfekcijos,
- gali sukelti antrinę taršą,
- turi įtakos procesų saugumui,
- reikalauja profesionalaus požiūrio į mikrobiologinę kontrolę.
Santrauka
Bioplėvelė yra viena dažniausiai nepakankamai įvertinamų mikrobiologinių grėsmių vandens ir technologinėse sistemose. Ji lieka nematoma, sunkiai pašalinama ir ilgą laiką gali destabilizuoti procesų saugumą.
Įprastas praplovimas dažnai pašalina tik paviršinius nešvarumus, bet neišsprendžia tikrojo problemos šaltinio.
Todėl veiksmingai mikrobiologinei kontrolei reikia ne tik dezinfekcijos, bet visų pirma sąmoningo ir sisteminio požiūrio į sistemų saugumą.
