Šiandien šie pokyčiai apima tiek nacionalines, tiek ES taisykles, taip pat prekybos tinklų reikalavimus, eksporto kokybės standartus ir procedūras, susijusias su biologine sauga.
Kokios taisyklės ir tendencijos turės didžiausią įtaką gyvulininkystės ateičiai?
Gyvūnų gerovė – jau ne tik „priedas“
Dar prieš kelerius metus gyvūnų gerovė dažnai buvo vertinama tik kaip įvaizdžio elementas arba papildomas kokybės standartas.
Šiandien tai tampa viena iš pagrindinių sričių, darančių įtaką:
- galimybei parduoti produktus,
- bendradarbiavimui su prekybos tinklais,
- eksportui,
- biologiniam saugumui,
- ūkio modernumo vertinimui.
Vis daugiau klientų tikisi gauti patvirtinimą, kad gamyba vyksta:
- kontroliuojamomis sąlygomis,
- mažinant gyvūnų stresą,
- laikantis aukštų higienos standartų,
- užtikrinant tinkamą biologinio saugumo lygį.
Kokios reguliavimo sritys keičiasi sparčiausiai?
Šiuo metu didžiausi pokyčiai susiję su:
- gyvūnų laikymo sąlygomis,
- tankumo ribojimu,
- auginimo aplinkos kokybe,
- prieiga prie vandens ir pašarų,
- ventiliacija ir oro kokybe,
- gyvūnų vežimu,
- antibiotikų vartojimu,
- ūkių biologiniu saugumu.
Praktiškai tai reiškia, kad šiuolaikinė gyvulininkystė vis labiau remiasi:
- aplinkos kontrole,
- mikrobiologinės rizikos mažinimu,
- laikymo sąlygų stebėsena,
- prevencinėmis priemonėmis.
Vis didesnė biologinio saugumo svarba
Viena iš svarbiausių pokyčių krypčių – didėjanti biologinio saugumo svarba.
Šiuolaikiniai teisės aktai ir standartai vis dažniau reikalauja:
- veiksmingos mikrobiologinės kontrolės,
- infekcijų rizikos mažinimo,
- paviršių ir patalpų dezinfekcijos,
- vandens kokybės kontrolės,
- reguliarios auginimo aplinkos stebėsenos.
Tai turi tiesioginį poveikį ne tik gamybos saugumui, bet ir gyvūnų gerovei.
Nestabili aplinkos mikrobiologija gali sukelti:
- biologinio streso padidėjimą,
- sveikatos problemas,
- gyvūnų gerovės pablogėjimą,
- padidėjusį antibiotikų vartojimą,
- gamybos efektyvumo sumažėjimą.
Antibiotikų vartojimo ribojimas tampa prioritetu
Visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama profilaktinio antibiotikų vartojimo gyvulininkystėje ribojimui.
Tai reiškia, kad ūkiai turi vis veiksmingiau:
- mažinti užsikrėtimo riziką,
- stabilizuoti aplinkos sąlygas,
- gerinti vandens kokybę,
- stiprinti biologinį saugumą.
Praktikoje šiuolaikinė mikrobiologinė kontrolė tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių geresnę gyvūnų gerovę ir gamybos saugumą.
Gyvūnų gabenimas vis labiau kontroliuojamas
Viena iš šiuo metu labiausiai nagrinėjamų sričių yra gyvūnų vežimo sąlygos.
Diskusijose, be kita ko, aptariami šie klausimai:
- transporto trukmė,
- temperatūra,
- ventiliacija,
- transporto priemonių sanitarinės sąlygos,
- gyvūnų tankumas,
- dezinfekcijos procedūros.
Vis didesnę reikšmę įgyja ir mikroorganizmų plitimo tarp ūkių ir gamybos objektų rizikos mažinimas.
Todėl profesionalus transporto priemonių ir logistikos patalpų dezinfekavimas tampa svarbiu šiuolaikinės biologinės saugos elementu.
Gyvūnų gerovė vis labiau lemia ūkių konkurencingumą
Reglamentavimo pokyčiai – tai ne tik prievolės. Tai ir didėjantys rinkos reikalavimai.
Prekybos tinklai, eksporto pirkėjai ir vartotojai vis dažniau tikisi:
- gamybos skaidrumo,
- aukštų higienos standartų,
- antibiotikų vartojimo ribojimo,
- tinkamų gyvūnų laikymo sąlygų patvirtinimo.
Praktiškai tai reiškia, kad gyvūnų gerovė tampa veiksniu, kuriančiu šiuolaikinių ūkių konkurencinį pranašumą.
Kas bus svarbiausia artimiausiais metais?
Didžiausią reikšmę turės:
- veiksminga biologinė sauga,
- aplinkos mikrobiologinė kontrolė,
- vandens kokybė,
- bioplėvelės mažinimas,
- auginimo sąlygų stebėsena,
- transporto saugumas,
- prevencinės priemonės, mažinančios užsikrėtimo riziką.
Būtent šios sritys turės vis didesnę įtaką šiuolaikinės gyvulininkystės kokybės ir saugos vertinimui.
Svarbiausia
Šiuolaikinė gyvūnų gerovė:
- neapsiriboja vien gyvūnų laikymo sąlygomis,
- taip pat apima aplinkos biologinį saugumą,
- mikrobiologinę kontrolę,
- vandens kokybė,
- infekcijų mažinimą,
- gamybos sąlygų stabilumą.
Vis daugiau teisės aktų ir rinkos reikalavimų sutelkia dėmesį būtent į šias sritis.
Santrauka
Gyvūnų gerovė tampa viena iš svarbiausių šiuolaikinės gyvulininkystės plėtros krypčių. Reglamentavimo pokyčiai vis labiau sutelkiami į biologinį saugumą, auginimo aplinkos kokybę ir mikrobiologinės rizikos mažinimą.
Praktiškai tai reiškia, kad šiuolaikinės gyvulininkystės ateitis bus grindžiama ne tik gamybos našumu, bet visų pirma sąmoninga aplinkos kontrole, biologine sauga ir viso proceso saugumu.
