Šiandien šie pokyčiai apima tiek nacionalines, tiek ES taisykles, taip pat prekybos tinklų reikalavimus, eksporto kokybės standartus ir procedūras, susijusias su biologine sauga.
Kokios taisyklės ir tendencijos turės didžiausią įtaką gyvulininkystės ateities perspektyvoms?
Gerovė nustoja būti vien tik „papildomu dalyku”
Dar prieš kelerius metus gyvūnų gerovė dažnai buvo vertinama tik kaip įvaizdžio elementas arba papildomas kokybės standartas.
Šiandien tai tampa viena iš pagrindinių sričių, darančių įtaką:
- galimybė parduoti produktus,
- bendradarbiavimą su prekybos tinklais,
- eksportas,
- biologinis saugumas,
- ūkio modernumo vertinimas.
Vis daugiau klientų tikisi gauti patvirtinimą, kad gamyba vyksta:
- kontroliuojamomis sąlygomis,
- mažinant gyvūnų stresą,
- laikantis aukštų higienos standartų,
- su atitinkamu biologinio saugumo lygiu.
Kokios reguliavimo sritys keičiasi sparčiausiai?
Šiuo metu didžiausi pokyčiai susiję su:
- gyvūnų laikymo sąlygų,
- tankumo ribojimo,
- auginimo aplinkos kokybės,
- prieiga prie vandens ir pašarų,
- ventiliacijos ir oro kokybės,
- gyvūnų vežimas,
- antibiotikų vartojimo,
- biologinio saugumo ūkiuose.
Praktiškai tai reiškia, kad šiuolaikinė gyvulininkystė vis labiau remiasi:
- aplinkos kontrolės,
- mikrobiologinės rizikos mažinimas,
- gyvenimo sąlygų stebėjimui,
- prevencinių priemonių.
Vis didesnė biologinio saugumo svarba
Viena iš svarbiausių pokyčių krypčių – didėjanti biologinio saugumo svarba.
Šiuolaikiniai teisės aktai ir standartai vis dažniau reikalauja:
- veiksmingos mikrobiologinės kontrolės,
- infekcijų rizikos mažinimo,
- paviršių ir patalpų dezinfekcija,
- vandens kokybės kontrolė,
- reguliariai stebėti auginimo aplinką.
Tai turi tiesioginį poveikį ne tik gamybos saugumui, bet ir gyvūnų gerovei.
Nestabili aplinkos mikrobiologija gali sukelti:
- biologinio streso padidėjimo,
- sveikatos problemų,
- gerovės pablogėjimo,
- padidėjusio antibiotikų vartojimo,
- gamybos efektyvumo sumažėjimo.
Antibiotikų vartojimo ribojimas tampa prioritetu
Visoje Europoje vis daugiau dėmesio skiriama profilaktinio antibiotikų vartojimo gyvulininkystėje ribojimui.
Tai reiškia, kad ūkiai turi vis veiksmingiau:
- mažinti užsikrėtimo riziką,
- stabilizuoti aplinkos sąlygas,
- gerinti vandens kokybę,
- stiprinti biologinį saugumą.
Praktikoje šiuolaikinė mikrobiologinė kontrolė tampa vienu iš pagrindinių veiksnių, užtikrinančių geresnę gyvūnų gerovę ir gamybos saugumą.
Gyvūnų gabenimas vis labiau kontroliuojamas
Viena iš šiuo metu labiausiai nagrinėjamų sričių yra gyvūnų vežimo sąlygos.
Diskusijose, be kita ko, aptariami šie klausimai:
- transporto trukmė,
- temperatūros,
- ventiliacijos,
- transporto priemonių sanitarinių sąlygų,
- sutankinimai,
- dezinfekcijos procedūrų.
Vis didesnę reikšmę įgyja ir mikroorganizmų plitimo tarp ūkių ir gamybos objektų rizikos mažinimas.
Todėl profesionalus transporto priemonių ir logistikos patalpų dezinfekavimas tampa svarbiu šiuolaikinės biologinės saugos elementu.
Gyvulių gerovė daro vis didesnį poveikį ūkių konkurencingumui
Reglamentavimo pokyčiai – tai ne tik įsipareigojimai. Tai taip pat ir didėjantys rinkos reikalavimai.
Prekybos tinklai, eksporto pirkėjai ir vartotojai vis dažniau tikisi:
- gamybos skaidrumo,
- aukštų higienos standartų,
- antibiotikų vartojimo apribojimai,
- patvirtinti, kad gyvūnams užtikrinamos tinkamos laikymo sąlygos.
Praktiškai tai reiškia, kad gyvūnų gerovė tampa veiksniu, kuriantis šiuolaikinių ūkių konkurencinį pranašumą.
Kas bus svarbiausia artimiausiais metais?
Didžiausią reikšmę turės:
- veiksminga biologinė sauga,
- aplinkos mikrobiologinė kontrolė,
- vandens kokybė,
- biofilmo mažinimą,
- auginimo sąlygų stebėjimas,
- transporto saugumas,
- prevencinės priemonės, mažinančios užsikrėtimo riziką.
Būtent šios sritys turės vis didesnę įtaką šiuolaikinės gyvulininkystės kokybės ir saugos vertinimui.
Svarbiausia
Šiuolaikinė gyvūnų gerovė:
- tai neapsiriboja tik gyvenimo sąlygomis,
- taip pat apima aplinkos biologinį saugumą,
- mikrobiologinę kontrolę,
- vandens kokybė,
- infekcijų mažinimas,
- gamybos sąlygų stabilumas.
Vis daugiau teisės aktų ir rinkos reikalavimų yra būtent šiose srityse.
Santrauka
Gyvūnų gerovė tampa viena iš svarbiausių šiuolaikinės gyvulininkystės plėtros krypčių. Teisiniai pokyčiai vis labiau orientuojasi į biologinį saugumą, auginimo aplinkos kokybę ir mikrobiologinės rizikos mažinimą.
Praktiškai tai reiškia, kad šiuolaikinės gyvulininkystės ateitis bus grindžiama ne tik gamybos našumu, bet visų pirma sąmoninga aplinkos kontrole, biologine sauga ir viso proceso saugumu.
