Paaiškiname, kaip žingsnis po žingsnio vyksta profesionali sanitarizacija ir kodėl veiksmingam procesui reikia kur kas daugiau nei vien dezinfekcinės priemonės panaudojimo.
Kada įprastos dezinfekcijos nebepakanka?
Daugelyje sistemų mikrobiologinės problemos pasikartoja nepaisant reguliaraus praplovimo ar periodinės dezinfekcijos.
Dažniausiai taip nutinka tada, kai sistemos viduje susidaro bioplėvelė, apsauganti mikroorganizmus nuo įprastų valymo metodų.
Požymiai gali būti, be kita ko:
- vandens mikrobiologinės kokybės pablogėjimas,
- pasikartojanti tarša,
- nuosėdos ir nešvarumai sistemoje,
- gamybos kokybės problemos,
- padidėjusi infekcijų rizika,
- nestabilus sistemos veikimas.
Tokiais atvejais būtinas profesionalus požiūris į sistemos mikrobiologinę kontrolę.
1 etapas
Sistemos analizė ir rizikos vertinimas
Kiekvienas sanitarizacijos procesas turėtų prasidėti nuo išsamios sistemos analizės.
Šiame etape vertinami:
- sistemos tipas,
- mikrobiologinės rizikos šaltiniai,
- problemų ir taršos atvejų istorija,
- bioplėvelės buvimas,
- sistemos veikimo sąlygos,
- vietos, ypač palankios mikroorganizmų dauginimuisi.
Analizės tikslas – suprasti tikrąją problemą ir nustatyti, kuriems sistemos elementams reikia ypatingos kontrolės.
Profesionali sanitarizacija nereiškia vienos ir tos pačios schemos taikymo visiems objektams.
Kiekvienai sistemai reikalingas individualus požiūris.
2 etapas
Technologijos ir proceso parametrų parinkimas
Išanalizavus sistemą, parenkami tinkami technologiniai sprendimai ir proceso parametrai.
Atsižvelgiama, be kita ko, į:
- mikrobiologinio užterštumo lygį,
- bioplėvelės tipą,
- sistemos specifiką,
- technologines sąlygas,
- sistemos medžiagas,
- proceso saugos reikalavimus.
Šiame etape nustatomos:
- preparatų koncentracijos,
- kontakto trukmė,
- taikymo būdas,
- proceso apimtis,
- veiksmingumo kontrolės metodai.
Tinkamai suprojektuotas procesas leidžia veiksmingai pašalinti bioplėvelę pernelyg neapkraunant sistemos.
3 etapas
Sistemos sanitarizacija
Tai lemiamas viso proceso etapas.
Profesionali sanitarizacija neapsiriboja vien tekančio vandens dezinfekcija.
Jos tikslas – veiksmingai paveikti bioplėvelę, susidarančią ant vidinių sistemos paviršių.
Priklausomai nuo sistemos tipo, procesas gali apimti:
- vandens sistemas,
- girdymo sistemas,
- gamybos linijas,
- CIP sistemas,
- rezervuarus,
- aušinimo sistemas,
- technologinės infrastruktūros elementus.
Šiuolaikinės sanitarizacijos technologijos leidžia:
- įsiskverbti į bioplėvelės struktūrą,
- riboti jo atsinaujinimą,
- pasiekti sunkiai prieinamas vietas,
- stabilizuoti visos sistemos mikrobiologines sąlygas.
4 etapas
Proceso veiksmingumo kontrolė
Veiksmingai sanitarizacijai būtina patikrinti jos rezultatus.
Baigus procesą, atliekamas veiksmingumo vertinimas, apimantis:
- mikrobiologinius tyrimus,
- sistemos parametrų vertinimą,
- vandens kokybės analizę,
- sistemos stabilumo kontrolę.
Būtent šis etapas leidžia patvirtinti, ar problemos šaltinis buvo veiksmingai apribotas.
Profesionali mikrobiologinė kontrolė neapsiriboja vien proceso atlikimu – ji taip pat apima rezultatų stebėjimą ir pasikartojimo rizikos mažinimą.
Kodėl veiksmingai sanitarizacijai reikalingas sisteminis požiūris?
Daugelis mikrobiologinių problemų kyla ne dėl vienkartinio užteršimo, o dėl sąlygų, palankių nuolatiniam mikroorganizmų dauginimuisi sistemos viduje.
Todėl šiuolaikinė sanitarizacija grindžiama:
- rizikos analize,
- bioplėvelės kontrolės,
- tinkamu technologijų parinkimu,
- parametrų stebėjimu,
- sistemos darbo sąlygų stabilizavimu.
Toks požiūris leidžia ne tik pašalinti problemą, bet ir sumažinti jos pasikartojimo tikimybę ateityje.
Svarbiausia
Profesionali sanitarizacija:
- neapsiriboja vien sistemos praplovimu,
- neapsiriboja vienkartine dezinfekcija,
- reikalauja rizikos analizės ir bioplėvelės kontrolės,
- apima visą sistemą, o ne tik atskirus elementus,
leidžia atkurti stabilų sistemos mikrobiologinį saugumą
Santrauka
Veiksminga vandens sanitarizacija – tai technologinis procesas, reikalaujantis žinių, tinkamų priemonių ir sąmoningo požiūrio į mikrobiologinę kontrolę.
Tinkamai atliktas procesas leidžia:
- sumažinti bioplėvelę,
- pagerinti sistemos saugumą,
- sumažinti antrinės taršos riziką,
- stabilizuoti vandens ir technologinių sistemų veikimo sąlygas.
Šiuolaikinė mikrobiologinė kontrolė – tai ne reagavimas tik tada, kai problema jau iškilo.
Tai sąmoningas viso proceso rizikos ir saugumo valdymas.
